Velykos – tai viena svarbiausių pavasario švenčių, kuri perteikia Kristaus prisikėlimą bei gamtos atgimimą. Daugelis šalių turi savitas Velykų tradicijas, o viena iš jų – Velykų personažai, kurie atneša dovanėles vaikams. Lietuvoje tokia veikėja yra Velykų bobutė, tačiau kitose šalyse šią funkciją atlieka įvairūs simboliniai personažai, tokie kaip Velykų kiškis, Velykų lapė ar net raganos.
Lietuvoje kai kuriose vietovėse vaikams dovanas atneša Velykų bobutė. Pasakojama, kad ši geraširdė senolė per Velykas aplanko vaikus ir palieka jiems margučių, saldumynų ar kitų smulkių dovanėlių. Kartais sakoma, kad Velykų bobutei padeda maži kiškučiai, kurie paslepia kiaušinius ir žaidimų forma skatina vaikus jų ieškoti.
Tradiciškai vaikai prieš Velykas palieka tuščius krepšelius ar pintinėles, nes tikisi, kad Velykų bobutė pripildys jas skanėstais. Kai kuriose šeimose tėvai ar seneliai slapta paslepia margučius ir kitus saldumynus, kad ryte vaikai galėtų leistis į smagią jų paiešką. Ši tradicija primena Kalėdų Senelio dovanų laukimą ir suteikia Velykoms žaismingumo.
Nors Lietuvoje populiari Velykų bobutė – daugelyje Vakarų šalių pagrindinis Velykų simbolis yra Velykų kiškis (Easter Bunny). Ši tradicija ypač paplitusi Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Manoma, kad ji kilusi iš germanų pagoniškų tikėjimų, kuriuose kiškis buvo vaisingumo deivės Ostaros simbolis.
Velykų rytą vaikai ieško Velykų kiškio paslėptų kiaušinių, kurie gali būti ne tik marginti, bet ir pagaminti iš šokolado. Ypač populiarios Velykų šokoladinės figūrėlės, kurios džiugina tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. JAV ir kitose anglakalbėse šalyse taip pat organizuojami dideli kiaušinių medžioklės renginiai, kuriuose dalyvauja daugybė šeimų.
Kai kuriose Prancūzijos ir Italijos vietovėse pasakojama, kad Velykų dovanas vaikams atneša ne kiškis, o Velykų lapė. Ji, kaip ir Velykų bobutė ar kiškis, paslepia kiaušinius soduose, o vaikai juos suranda žaisdami su šeima ir draugais.
Taip pat Prancūzijoje populiari legenda apie skraidančius varpus. Tikima, kad Didįjį Penktadienį bažnyčių varpai išskrenda į Romą, o Velykų rytą jie grįžta ir kartu „atneša“ vaikams kiaušinius bei saldainius.
Skandinavijoje, ypač Švedijoje ir Suomijoje, Velykos turi savitą tradiciją, kuri yra susijusi su Velykų raganomis. Ten vaikai persirengia mažomis raganėlėmis – su skarelėmis, prijuostėmis ir išpaišytais veidais – ir lanko kaimynus, mainais už saldainius ar kitokias vaišes. Tai kažkuo primena Helovino „pokštą arba saldainį“ tradiciją.