Mintys apie mirtį

Klaiku mirti jūroje iš troškulio. Ar tik nenorite taip persūdyti savo tiesą, kad ji niekada negalėtų numalšinti troškulio? – F. Nyčė.

Išminčiaus mirtis yra mirtis be baimės. – Seneka.

Gamta sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės. – J. V. Gėtė.

Be meilės pasaulis iš tiesų yra mirties pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą. – J. Girnius.

Visiems mums derėtų atsiminti, jog turime mirti, ir tada visi gyventume taip, tarsi būtume tikri, jog turime gyventi amžinai. – F. Gvičardinis.

Teismai teisia už viso gyvenimo darbus, o visus nuosprendžius skiria mirtis. – O. Vaildas.

Mūsų gyvenime nėra nieko svarbesnio už dvasios tobulinimą. Netobulinti dvasios reiškia siekti mirties, o tai reiškia nesiekti nieko, nes mirtis ir taip mus pasiims. – K. Kastaneda.

Skiriantis su gyvenimu mirties baimės nėra, ir jeigu kas priešinasi ir virpa, tai tik pats kūnas, pats kraujas, o protas ir visa, kas sudaro žmogaus sąmonę, būna pasyvus, šaltas liudininkas… – E. Kapijevas.

Jeigu tavo gyvenimas susiklostė nesėkmingai, tai gal pavyks gerai numirti. – F. Nyčė.

Beprotiška gyvam žmogui galvoti apie mirtį. – M. Gorkis.

Niekas negali išvengti mirties, bet dideliais laimėjimais žmonės pasistato paminklą, kuris stovės tol, kol neatšals saulė. – G. Fabricijus.

Mažiausiai mirties bijo tie žmonės, kurių gyvenimas turi didžiausią vertę. – I. Kantas.

Jeigu negali išsigelbėti nuo mirties, bent mirk garbingai. – Ezopas.

Trokšti mirties, kai gali gyventi, taip pat silpnadvasiška kaip gailėtis gyvenimo atėjus laikui mirti. – A. Fransas.