Mintys apie žmones

Aplinkybė, kad žmogus gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. – I. Kantas.

Žmonės, kurie patiria per daug džiaugsmo, neišvengiamai bunka. – O. Balzakas.

Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti. – J. V. Gėtė.

Žmogų vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – I. Kantas.

Žmonės bijo choleros, bet vynas už ją daug pavojingesnis. – O. Balzakas.

Šeima – vienas iš gamtos šedevrų. – Dž. Santajana.

Kas yra žmogus, pradeda aiškėti, kai jį apleidžia talentas, – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – F. Nyčė.

Laikydami priemones tikslu, žmonės nusivilia savimi ir kitais, todėl iš visos jų veiklos nieko neišeina arba išeina priešingai, negu jie siekia. – J. V. Gėtė.

Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.

Šeima – tai bendrija, susidedanti iš pono, ponios ir dviejų vergų – iš viso iš dviejų žmonių. – A. Birsas.

Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, – jį parodo sąžinė. – J. V. Gėtė.

Ribotas garbingas žmogus dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – J. V. Gėtė.

Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas, – sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – filosofu – F. Nyčė.

Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas. – Vydūnas.