Lotyniški posakiai

Cuivis dolori remedium est patientia. – Publilius.
Kantrybė – vaistas nuo visų skausmų.

Pessimum inimicorum genus – laudantes. – Tacitus.
Blogiausia priešų rūšis – pataikūnai.

Qui multum habet, plus cupit. – Seneca.
Kas daug turi, tas daugiau geidžia.

Homo homini lupus est. – Plautus.
Žmogus žmogui – vilkas.

Usus magister est optimus. – Cicero.
Patirtis yra geriausias mokytojas.

Cogito, ergo sum. – Dekartas.
Mąstau, vadinasi, egzistuoju.

Gaudia principium nostri sunt sæpe doloris. – Ovidius.
Džiaugsmas dažnai esti mūsų skausmo pradžia.

Bis repetita placebit. – Horatius.
Dukart pakartojus, patiks.

Ducunt volentem fata, nolentem trahunt. – Seneca.
Su noru einantį likimas veda, be noro – traukia.

Inopiæ desunt multa, avaritiæ omnia. – Publilius.
Varguoliui daug ko trūksta, gobšuoliui – visko.

Malus bonum ubi se simulat, tunc est pessimus. – Publilius.
Kai blogas žmogus apsimeta geru, tada jis tampa pačiu blogiausiu.

Quem dii diligunt, adolescens moritur. – Plautus.
Tas, kurį myli dievai, miršta jaunas.

Non tam præclarum est scire Latine, quam turpe nescire. – Cicero.
Ne taip gražu mokėti lotyniškai, kaip gėda nemokėti.

Spes inopem, res avarum, mors miserum levat. – Publilius.
Viltis paguodžia vargšą, turtas – gobšuolį, mirtis – nelaimingąjį.