Lotyniški posakiai

Usus magister est optimus. – Cicero.
Patirtis yra geriausias mokytojas.

Cogito, ergo sum. – Dekartas.
Mąstau, vadinasi, egzistuoju.

Gaudia principium nostri sunt sæpe doloris. – Ovidius.
Džiaugsmas dažnai esti mūsų skausmo pradžia.

Bis repetita placebit. – Horatius.
Dukart pakartojus, patiks.

Ducunt volentem fata, nolentem trahunt. – Seneca.
Su noru einantį likimas veda, be noro – traukia.

Inopiæ desunt multa, avaritiæ omnia. – Publilius.
Varguoliui daug ko trūksta, gobšuoliui – visko.

Malus bonum ubi se simulat, tunc est pessimus. – Publilius.
Kai blogas žmogus apsimeta geru, tada jis tampa pačiu blogiausiu.

Præstat nobis mori, quam servire. – Cicero.
Geriau mums mirti, negu vergauti.

Non omnes sancti, qui calcant limina templi. – Varro.
Ne visi, kurie mindžioja šventovės slenksčius, yra šventi.

Geminat peccatum quem delicti non pudet. – Publilius.
Dvigubai nusikalsta tas, kuris nesigėdi savo nusikaltimo.

Casta ad virum matrona parendo imperat. – Publilius.
Dora žmona, paklusdama vyrui, jį valdo.

Deliberando sæpe perit occasio. – Publilius.
Besvarstant dažnai prarandama proga.

Pecuniæ imperare oportet, non servire. – Seneca.
Pinigams reikia įsakyti, o ne tarnauti.

Boni pastoris est tondere pecus, non deglubere. – Suetonius.
Geras piemuo avis kerpa, bet ne kailį lupa.