Lotyniški posakiai

Lotyniški posakiai


Geminat peccatum quem delicti non pudet. – Publilius.
Dvigubai nusikalsta tas, kuris nesigėdi savo nusikaltimo.

Casta ad virum matrona parendo imperat. – Publilius.
Dora žmona, paklusdama vyrui, jį valdo.

Deliberando sæpe perit occasio. – Publilius.
Besvarstant dažnai prarandama proga.

Pecuniæ imperare oportet, non servire. – Seneca.
Pinigams reikia įsakyti, o ne tarnauti.

Boni pastoris est tondere pecus, non deglubere. – Suetonius.
Geras piemuo avis kerpa, bet ne kailį lupa.

Litterarum radices amaræ, fructus dulces. – Cicero.
Mokslo šaknys karčios, vaisiai – saldūs.

Cui dolet, meminit. – Cicero.
Kas kenčia, tas atsimena.

Qui timide rogat, docet negare. – Seneca.
Kas nedrąsiai prašo, moko duoti neigiamą atsakymą.

Fortuna cæca est. – Cicero.
Laimė yra akla.

Undique ad inferos tantumdem viæ est. – Cicero.
Kelias į požemio karalystę iš visur vienodas.

Sine Cerere et Libero friget Venus. – Terentius.
Pažodžiui: Be Cereros ir Liberio Venera šąla; prasmė: be duonos ir vyno meilė ataušta.

Vive memor, quam sis ævi brevis. – Horatius.
Gyvenk ir atmink, koks gyvenimas trumpas.

Si vis amari, ama. – Seneca.
Jei nori, kad tave mylėtų, pats mylėk.

Omnia præclara rara. – Cicero.
Visa, kas puiku – reta.

Vulpes pilum mutat, non mores. – Suetonius.
Lapė kailį keičia, ne būdą.

Rodo 61–75 of 312 posts

Grįžti į visas Mintis