Miela mūsų mama esi tarsi saulė,
Tavo veidas šviečia lyg ryto rasa.
Ir pati geriausia visame pasaulyje,
Nes tokia šioj žemėj tiktai viena.
Mamytei žibuoklių priskinsiu,
Parbėgsiu namo takeliu
Ir garsiai garsiai ištarsiu,
Kad aš ją be galo myliu…
Neskubėk, neskubėki užaugti,
Taip trumpai leista būti šioj žemėj vaiku.
Šokinėk po balas, dūki, siauski,
Pink gėlių vainikus, riški plaukus lėlių.
Į vaikystę jau niekad negrįši,
Todėl bėk ir statyki svajonių pilis,
O sutemus visad išklausyki,
Ką kalbės prieš sapnelį tavoji širdis..
Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės,
Žaislai prasijuokia kartu su tėveliu.
Mažuti, stiebkis, auk didutis,
Tavęs daug laukia nuostabių dienų.
Tebūna visko. Visko žmogui reikia,
O kad laimingas būtų – tiek nedaug.
Jei nori, kad sėkmė ateitų,
Tu garsiai, garsiai ją pašauk.
Ir nebijok nusišypsoti žmogui,
Rimtumo jau ir taip gyvenime gana.
Tuomet pasaulis geras pasidaro,
Ateis ir laimė lyg šviesi diena.
Te niekas niekada nedrįsta
Įskaudinti geros širdies.
Tegul žiedai vaisius nokina
Tik didelius ir tik sveikus,
Tegul palaimina ir gina
Visus globojantis dangus.
Gimtadienis lai neša pilną
Kraitelę laimės ir skalsos,
O širdį didelę ir kilnią
Tavasis angelas globos.
Tegul žiema varpeliais sidabriniais
Gimtadienio rytą Jums po langu suskambės.
Tegul sveikata, sėkmė ir džiaugsmas tyras,
Gyvenime visur ir visada Jumis lydės!
Būk laiminga, pavasarį sodui pražydus!
Būk laiminga, kai lapkritis barsto lapus!
Būk laiminga, sidabrui plaukuos atsiradus!
Būk laiminga, gyvenimui lenkiant pečius ir skaičiuojant metus!
Ko jums reikia?
Meilės ar sveikatos?
Laimės – kaip pasaulis didelės?
Džiaugsmo ar sėkmės ar šimto metų?
O gal visko po truputį ir iš eilės?!