Štai ir vėl Kalėdos, štai ir vėl žiema,
Te Jus laimė lydi gėrio kupina,
Te žvaigžde ji šviečia ilgus dar metus,
Te mylėti kviečia, laimina visus.
Te nebūna niekad barnių ir gėlos,
Tegul laimė šviečia visuose veiduos.
Lai gerovės, ir laimės Šv. Kalėdos Jums teikia,
Te pildosi viskas, ko tik širdžiai reikia,
Daugiausia – sveikatos, giedriausių dienų,
Šeimyninės laimės ir metų ilgų.
Štai atėjo vėl Kalėdos!
Teišnyksta visos bėdos,
Lai pražūva skurdo baimė,
Ir visiems ateina laimė!
Kalėdų šventės nuskamba varpais,
Kaip visos šventės jos ateis ir vėl praeis.
Lai linksmos būna jos!
Na, o Naujais metais,
Turtingi būkite idėjom ir darbais.
Gersim mes su Seniu Šalčiu,
Gersim daug ir net po švenčių,
Gersim vyną, alų, “harą”, mes išlaksim visą barą.
Kai bus gėralo stoka, mums padės balta meška,
Ji seneliui paklusni, duos mums “bačką”, o gal dvi,
Duos mišrainės, duos šašlykų, švęsim nors iki Velykų!
Su gražiausia švente, Kalėdomis!
Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim,
Kas buvo, ką rytoj likimas duos.
Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį,
Juk reikia mūsų sielai atgaivos.
Gumšuoja miškas. Kur ne kur trobelė,
Atakusi nykiai švytinčiais langais.
Šerkšnoj liepsnoja deimantų ugnelės,
Tarytum plazdančios ant stalo žvakės,
Ar lyg vaikų maldoj nušvitę akys,
Sustojusių Kūčių džiaugsmingai įžangai.