Ar matei speiguotą rytą,
Šalčio braižą ant langų?
Ar jautei Kalėdų dvasią,
Tyliai einančią pas mus?
Jau žvaigždė Vakarė spindi,
Laimę, džiaugsmą nešdama,
Tavo norus ji išpildo,
Per Kalėdų šventę šią.
Su Šv. Kalėdom!
Ar matei speiguotą rytą,
Šalčio braižą ant langų?
Ar jautei Kalėdų dvasią,
Tyliai einančią pas mus?
Jau žvaigždė Vakarė spindi,
Laimę, džiaugsmą nešdama,
Tavo norus ji išpildo,
Per Kalėdų šventę šią.
Su Šv. Kalėdom!
Kalėdos atskubėjo, atsivežė draugų,
Draugai šalia susėdo ir buvo mums smagu.
Mes dūkome ir šėlom, dainavom ir draugavom,
Visi šalia susėdę tikrai nenuobodžiavom.
Ateis Kalėdos ir prisilies prie visko –
Prie medžio, prie akmens,
Prie grumsto, duonos ir širdies.
Ateis Naujieji metai.
Tebus jie saulėti ir šviesūs
Šakelėj eglės, vasaros daiguos,
Tegul atneš, ko metų metais ieškai,
Ir laimė telydės visuos darbuos.
Štai ir vėl Kalėdos, štai ir vėl žiema,
Te Jus laimė lydi gėrio kupina,
Te žvaigžde ji šviečia ilgus dar metus,
Te mylėti kviečia, laimina visus.
Te nebūna niekad barnių ir gėlos,
Tegul laimė šviečia visuose veiduos.
Kalėdų naktį tylią, kai ilsisi laukai,
Kai sniegenom ir zylėm pasipuošia langai,
Dėkodami praėjusiems, sutikdami naujus,
Visa širdim Jums linkime, kad ir kitus metus
Sutiktumėt džiaugsmingus, gyventumėt ramius,
Minėtumėt sėkmingus ir laimės kupinus.
Per baltą krištolinį taką,
Su sauja meilės ir vilties.
Teprieina prie židinio Kalėdos,
Ir teišpildo troškimus širdies.
Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti,
Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa.
Ir kaip surasti tą gražiausią žodį,
Artėjančiai dangaus ir žemės šventei.
Su Kalėdų laime, su lemties žvaigžde!
Sniegas Tavo kaime ir mano mieste.
Dovanoju pūgą, atminties snaiges
Kaip seniai tai buvo — aš ir Tu drauge.
Su Kalėdine laime, su didžiausia švente.
Tau nešu sniego saują ir bučiuoju Tave.
Kai palies veidą speigas, Tu mane prisimink.
Tau siunčiu sapne raktą — širdį man atrakink.
Žiemos taku šventės jau atėjo,
Teatneša daug laimės, džiaugsmo valandų,
Lai sunkios valandos Jums pralekia lyg vėjas,
O laimės dienos slenka pamažu.
Su Šv. Kalėdom!
Eglė, sniegas ir lemputės,
Kalakutas ir šakutės,
Tortas, žvakės, skrandžio bėdos,
Visa tai yra Kalėdos!
Kalėdos – tai stebuklų metas,
Kai žvaigždės pildo troškimus,
Kai norai būna mums pavaldūs,
Ir džiaugsmas užgožia vargus.
Tegul šventų Kalėdų baltas spindesys
Gramzdina užmaršty, ko atsimint neverta,
Tegul žvaigždė sužibs tvirta viltis,
Kad laimės svaiguliui yra žmogus sutvertas.
Kai baltas angelas Tau ranką tiesia,
Imi tikėt, kad greit aušra nušvis.
Ir gruodžio ilgesys ne amžinas – atėjo,
Kalėdų džiaugsmas ir nauja viltis.
Su šventom Kalėdom!
Spragės pastogėje ledinės žvakės,
Pūs šiaurės vėjas, siaus laukuos žiema,
Ir viskas pildysis, ką motina pasakė,
Ant Kūčių stalo šieną skleisdama.
Te baltą Kalėdų vakarą,
Jūsų širdyse suvirpa meilė,
Sieloje įsiplieskia džiaugsmas,
O protą sujaukia Kalėdinis stebuklas.
Apsnigtais takeliais rieda
Išsipusčiusios Kalėdos.
Rankose – snieguolė, žiedas,
Pamary įmintos pėdos.
Nosys prie langų prišalo
Mums, belaukiantiems senelio.
Su meškute ir zuikiu
Jis atneš daug dovanų!
Rodo 16–30 of 61 posts