Kalėdos – tai stebuklų metas,
Kai žvaigždės pildo troškimus,
Kai norai būna mums pavaldūs,
Ir džiaugsmas užgožia vargus.
Žiemos taku šventės jau atėjo,
Teatneša daug laimės, džiaugsmo valandų,
Lai sunkios valandos Jums pralekia lyg vėjas,
O laimės dienos slenka pamažu.
Su Šv. Kalėdom!
Per baltą krištolinį taką,
Su sauja meilės ir vilties.
Teprieina prie židinio Kalėdos,
Ir teišpildo troškimus širdies.
Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti,
Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa.
Ir kaip surasti tą gražiausią žodį,
Artėjančiai dangaus ir žemės šventei.
Ištirpo žvakių liepsnose,
Širdžių ledai ir šaltas laiko gruodas.
Ir vėl nušvito mūsų širdyse,
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Ramybės Kūčių vakarą.
Žiemos raudona saulė varpinėje supa
Šventų Kalėdų maldą ant Viešpaties delnų.
Lai jus aplanko meilė ir mažas angeliukas
Atnešęs laimės vardą žvakelėje nutūps.
Šiltam paguodos žvilgsny — dieviška palaima
O ant pasaulio rankų vien motinos malda.
Kas buvo, lai išnyksta — mums praeities negaila
Ir po egle, lyg tyčia, suduš lemtis žaisle.
Išmokim atleisti, išmokim pamilti,
Ant angelo sparno į dangų pakilti.
Uždekim širdyse Kalėdų žvakelę,
Tegul ji apšviečia kiekvieną kertelę.
Su šventom Kalėdom!
Atsistojęs prie šv. Kalėdų medžio,
Sniego angelas pravirkdė savo fleitą.
Vakare prie laužo naujamečio
Jis dainavo apie laimės žvaigždę.
Apie tą, kurią širdy nešiojam,
Tik jos ieškome kažkur toli.
Skrido angelo daina, puošta svajonėm,
Kiekvienam linkėdama rast laimę šiam kely.
Šv. Kalėdų nuostabi naktis,
Tegul išsklaido nerimą ir baimę.
Tegul užgimsta vėl nauja viltis,
Kuri tikėjimą gyvenimu grąžina.
Tegul sugriūva ir prasmenga viskas,
Kas žmogiškumo šviesą tik užstoja.
Tegul Naujųjų Metų sniegas,
Visas skriaudas tiktai džiaugsmu užkloja.
Už lango lėtą šokį šoka baltos snaigės,
Laukuos aplink balta balta tyla.
Ateina lauktos Šventosios Kalėdos,
Į širdį tyliai beldžias ramuma.
Svajonių ir vilčių naktis.
Naktis lyg pasaka žvaigždėta,
Kalėdos nejučia ateis, tarsi stebuklas pažadėtas.
Linksmų Šv. Kalėdų!