Kalėdos atskubėjo, atsivežė draugų,
Draugai šalia susėdo ir buvo mums smagu.
Mes dūkome ir šėlom, dainavom ir draugavom,
Visi šalia susėdę tikrai nenuobodžiavom.
Kai mažas angeliukas,
Parisiglaus prie lūpų,
O basakojis sniegelis
Tipens į ledinę žiemos pasaką,
Praverk langą Jauti? Kvepia Kalėdom!
Štai jau krenta baltos snaigės,
Tokios baltos tartum raidės.
Su baltai baltu sniegu aš linkiu daug dovanų.
Su Šventomis Kalėdomis.
Lietuviškoj mūsų žemelėj
Ateina Kalėdų naktis,
Nematomi sniego varpeliai
Kiekvieną jos žingsnį skaitys.
Jau skamba, jau aidi, jau aidi
Žvaigždėta tyla ir keliai
Jau Motina Kūdikėlį glaudžia
Prie savo krūtinės meiliai.
Apsnigtais takeliais rieda
Išsipusčiusios Kalėdos.
Rankose – snieguolė, žiedas,
Pamary įmintos pėdos.
Nosys prie langų prišalo
Mums, belaukiantiems senelio.
Su meškute ir zuikiu
Jis atneš daug dovanų!
Varva vaškas nuo žvakutės,
Vartos antis ant lėkštutės,
Eina senis su snieguole,
Dovanėles dovanoja,
Jeigu geras tu buvai
Gausi šližiką dykai!
Speigas rūstus ir baltoji pūga,
Miega lyg meškos po lapų krūva.
Senelis Kalėdų, spjovė į šaltį,
Kinko kalėdinę žąsį į valtį.
Jo pareiga – net jei sniego nebus,
Mus aplankyt mažus ir senus.
Linksmų ir laimingų Šv. Kalėdų!
Baltom baltom pėdutėm per pusnis gilias,
Brenda tas Kalėdų sapnas nusinešdamas šalnų gėles.
Tu nemiegok, žiūrėk plačiom akim,
Gal pamatysi Senį Šaltį su didelėm ausim.
Dega žvakės ant eglutės,
Vartos antis ant lėkštutės.
Eina senis, vos ropoja,
Bet dovanėles dovanoja,
Jeigu geras tu buvai,
Gausi šližikų dykai!