Vestuvių sveikinimai jauniesiems

Rožinio aromato pripildytas
Vestuvių rytmetis daugelį metų lydės jūsų prisiminimus.
Laikas, subrandinęs Jus abu didingai gyvenimo permainai,
Liks tik Jūsų nuotraukose ir bendruose pokalbiuose.
Šis rožių svaigulio šaltinis bus neišsemiama versme,
Iš kurios visų gyvenimų semsitės įkvėpimo meilei ir skrydžiui į laimę.

Sveikiname Jus, brangūs Jaunieji,
Ir linkime sukurti nepaprasta šeimą,
Kurioje būtų apvainikuoti bendrumu saulėlydžiai ir aušros.

Linkime savo laimės skrydyje visuomet jausti vienas kito sparnus.
Linkime dangaus aukštybių platumas paversti savo gyvenimo erdvėmis,
Kuriose atrastų vietų gėris ir pasitikėjimas, džiaugsmas bei darna.
Linkime amžinos šeimyninės laimės!

Linkime, kad žingsniai pirmi nebūtų alsus
Ir kliūties nepabūgtumėt pirmos.
Kad akys, rankos žodžiai, balsas
Kasdien ieškotų džiaugsmo, šilumos.

Kiek pavasarių žaliuoja prieky,
Mokėkit laukti – patys jie ateis.
Gyvenimą mylėdami mokėkit
Dalytis juo kai reikia su kitais.

Pagirdykit medžius, kai šauks iš karščio
Ir jūra atpažinkite atlase.
Mokėkit linksmintis ir džiaugtis garsiai
Liūdėt ir verkti – tyliai paslapčia.

Mokėkit gimti kas dieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kitus.
Tegul pro šalį dienos neprabunda,
Tegul jos ilgesnės būna už metus…

Visi jau visko palinkėjo: laimės, meilės, pinigų, džiaugsmo.
Bet niekas jums nepalinkėjo ir juodo gyvenimo.
O juodas gyvenimas tai: kad jus visada per šventes valgytumėte tik juodą duoną.
Kad ilsėtumėtės tik prie juodosios jūros ir kad visada važinėtumėte tik su juodu mersedesu.

Jeigu eisit, eikit dviese
Susikibkite tvirčiau,
Taip kely rečiau pargriūsit
Ir nueisite tiesiau.
Lai virš jūsų šviesaus lango
Tamsūs debesys nesklando,
Kaip kad mėgsta jie sklandyt
Ir lai gandras jus aplanko,
Kaip kad mėgsta aplankyt…
Nesipykit, nesibarkit, kaip kad būna kitą syk..

Jaunieji, būkite laimingi,
Kiekvienas šiandien palinkės…
O mes prie žodžių tų prasmingų
Pridurti norim iš širdies:
Kad namuose kvepėtų duona,
Kad smagūs krykštautų vaikai,
Kad jūsų meilė dar stiprėtų,
Kai sidabru šarmos plaukai…

Kai paukščiai gers dangaus žydrynės gaivą,-
Mylėkit vienas kitą.
Kai viesulai ims siausti
Ir negandom dangus pajuos,-
Laikykit vienas kitą.
Kai laiko rūdys bandys pagraužti Jūsų meilę,-
Matykit vienas kitą.
Kai džiaugsmas degs,
Ar skausmas maus Jums širdį,-
Girdėkit vienas kitą.

Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui,
Jūsų širdys sujungtos vienai laimei kurti.
Todėl visų dienų ir metų bėgyje,
Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą.

Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi,
Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją.
Tegul takuos obels žiedai Jums sninga,
Tegul kelius Jums spinduliais nusėja.

Ir saugokite židinį bendros ugnies,
Kad vėjai svetimi neišblaškytų.
Mylėkite viens kitą iš širdies,
Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą.

Tiktai išėję į gyvenimo kelius,
Jūs neužmirškit šito krašto.
Kuriam užsiauginote sparnus,
Kuriam pažinot meilės raštą.

Ir neužmirškit jūs šitų žmonių,
Kurie Jums laimės ir sėkmės linkėjo,
Kurie Jums širdį nešė dovanų,
Ir į svajas įpynė Nemuno vėją.

Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą,
Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais.
Sukurti gražų ir saulėtą rytą,
Su meilės ir ramybės spinduliais.

Juk kartais būna ir takai nelygūs,
Ir apsiniaukęs rudenio dangus.
Ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygūs,
Užtemdo tai, kas buvo taip brangu.

Bet kai tvirtai mylėsite viens kitą,
Ir gerbsite viens kito troškimus,
Tai laimė nekviesta ir neprašyta,
Kasdien pabels į Judviejų namus.

Tegul gyvenimo jums neš gražiausią dainą,
Kaip paukščiai neša saulę ant sparnų.
O mes šiandien pasveikinti atėjom,
Ir atnešėme džiaugsmą dovanų.

Ir tegul niekad Jums netruks čia saulės,
Pačių skambiausių vyturio dainų.
Mes norime visą laimę iš pasaulio
Padėti Jums ant virpančių delnų.

Tegul ant Jūsų bendro tako
Žiedai gražiausi pražydės,
O sutuoktuvių proga linkim
Abiem daug laimės didelės…

Dieną – žuvėdros lieptą rentė
Ant upės neramių krantų,
Ir lieptas suvedė gyventi,
Ir juoktis, ir liūdėt kartu.
Tegul nebūna ašarų karčių
Ir lūpų, sukąstų lyg skausmo.
Tegul Jūsų širdyse rusens
Didysis meilės jausmas.

O dviese juk geriau,
Ir saulę šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi skaisčiau.
Bet dviese ir sunkiau –
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.

Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų
Palieski lūpas bučiniu švelniu,
Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas
Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių
Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą
Būt viens kitam ir broliu ir draugu,
Ir iškentėti viską ir suprasti,
Paguost viens kitą, kai labai sunku.
Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą,
Mūs plaukus laikas sidabru papuoš.
Brangusis būkime širdim jauni mes visad,
Kaip žaluma pavasario miškuos.

Dvi širdys kaip viena lai plaka,
Te nedreba audroj ir vėjy,
Suraskite į laimę taką, –
Drauge žygiuodami, Jaunieji!

Skamba varpinės rotušių bokštuos!
Trimituoja danguj Angelai!
Veža piršlį melagį Jo pokštuos
Sidabriniai jaunikio žirgai.
Lyg šventykloje žvakė įkaitus
Tirpsta laimė balta suknele.
Tyra meilė nutvieskus Jos veidus
Vainikuos aureole šventa.

Jau likimas Jums žiedus sumainė,
Jau prisiekta mylėt amžinai.
Tegul būna graži Jūsų meilė,
Tegul gimsta Jums gražūs vaikai.
Tad dalinkitės Judu vargais,
Ir laimės mažytę dalelę.
Viską, viską dabar jau perpus,
Visą ilgą gyvenimo kelią.