Skamba varpinės rotušių bokštuos!
Trimituoja danguj Angelai!
Veža piršlį melagį Jo pokštuos
Sidabriniai jaunikio žirgai.
Lyg šventykloje žvakė įkaitus
Tirpsta laimė balta suknele.
Tyra meilė nutvieskus Jos veidus
Vainikuos aureole šventa.
Skamba varpinės rotušių bokštuos!
Trimituoja danguj Angelai!
Veža piršlį melagį Jo pokštuos
Sidabriniai jaunikio žirgai.
Lyg šventykloje žvakė įkaitus
Tirpsta laimė balta suknele.
Tyra meilė nutvieskus Jos veidus
Vainikuos aureole šventa.
Jau likimas Jums žiedus sumainė,
Jau prisiekta mylėt amžinai.
Tegul būna graži Jūsų meilė,
Tegul gimsta Jums gražūs vaikai.
Tad dalinkitės Judu vargais,
Ir laimės mažytę dalelę.
Viską, viską dabar jau perpus,
Visą ilgą gyvenimo kelią.
Kai eisit, eikit tik kartu per žemę
Siaurais takeliais eikit kur šviesiau
Apsaugokit viens kitą nuo audrų ir vėjų
Lašelį laimės gerkite pusiau.
Ir sumainykim aukso žiedus
Pakelkime sklidinas taures.
Kodėl tau ašara auksinė rieda,
Juk tai tik kelio vidurys.
Vaikų sulauksite jau greitai,
Pažinsite gyvenimo kančias.
Jaunyste, kur tu jau pabėgai
Gražinkite man tas dienas.
Te Jus meilė, kaip jūra gili, niekuomet neišsenka.
Tai išsemt ir užšaldyt, tegul niekas jėgų nesuras.
Tiesia (….jo vardas) rankas,
Duoki, (…jos vardas), jam ranką!
Ir keliaukit kartu į bekraštes draugystės marias.
Tegul Jūsų laimės žiburys būna aukštai, sunkiai pasiekiamas, bet ryškus ir niekada negęstantis.
Gyvenkit laimingai metų visą šimtą
Su manim bendraukit – sukurkit šeimą rimtą.
O dabar kreipiuosi aš tik į jaunuosius
Ir gandrišką paslaptį Jiems abiem išduosiu.
Mat aš gandras senas ir visad taip būna
Kas manęs paklauso tam atnešu sūnų.
O kada praeina dar keli meteliai
Aš mamytės džiaugsmui atnešu dukrelę!
Amžinos laimės linki jums Gandras.
Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau,
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.
O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi
Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau,
Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia,
Du, o du takai, į platų kelią susilieja.
Mylėkit vienas kitą tyliai,
Be priekaištų ir pažadų.
Mylėkit taip, kaip paukščiai myli,
Apsvaigę nuo gimtų šilų.
Tegul vienos širdies plakimą,
Kita širdis visad išgirs.
Ir jeigu suvedė likimas,
Tegul jau niekad neiškirs.
Kaip nuostabu surasti meilę,
Kai nesitiki visai.
Švelnumą ir beribę laimę
Pajausti dviese jau kitaip.
Tas subrandintas dviejų jausmas –
Likimo dovana.
Skraidykit sieloje lyg paukščiai
Ir būkit amžinai šalia!
Šiandien tu nuostabiai atrodai su baltu nuotakos šydu,
Su žaliu rūtų vainikėliu ir ranka pasipuošus žiedeliu.
Daugiau nuo to meto tu nenešiosi, neseksi vainiko prie plaukų,
Tik aukso žiedą tu nešiosi ir vis ilgiesies gimtų namų.
Šalia tavęs dar liks draugų būrelis, bet tavo juokas ten jau neskambės.
Tavęs jau laukia naujas ilgas kelias, nauji džiaugsmai ir rūpesčiai nauji.
Tu pažiūrėk kaip mamos ašarėlė rieda ir plaka tėvo nerami širdis,
Juk jie tave augino ir mylėjo, o šiandien tu ne jų, o jo esi.
Laimės, meilės didelės brangus jaunavedžiai.
Būkite vienas kitam saulė – ji kelia nušviečia.
Būkite vienas kitam rasa – ji dulkės nuo kaktos nušluosto.
Būkite vienas kitam vandeniu – jis ištroškusį pagirdo.
Būkite vienas kitam draugu, tikru draugu, kuris gyvenime viską atstotų.
Tegul niekad neišblėsta krūtinėj jausmai,
Tegul bendri jums būna vargai ir džiaugsmai
Ir net tada, kai meilė mašinos reguliuos
Mes tikime, kad jūsų meilė žydės be paliovos.
Kai būdami senukai sapnuosit anūkus
Su meile prisiminkit praėjusius laikus.
Mes vėl visi suplauksim į jūsų vestuves:
Pirma į Sidabrines,vėliau į auksines.
Gyvenimas tebūna ilga, šviesi daina
ir laimė tikra – lyg taurė sklidina.
Rodo 31–41 of 41 posts