Krikšto sakramentas yra pats pirmas, kurį gauna kiekvienas krikščionis. Be jo negalima priimti kitų – Komunijos, Sutvirtinimo, Santuokos sakramentų. Todėl tai – svarbus įsipareigojimas ir žingsnis. Tėvai, nusprendę krikštyti savo vaiką, supranta save kaip tikinčius ir puoselėjančius krikščioniškas vertybes žmones. Tokiu pasižada ugdyti ir savo vaiką. Šioje misijoje jiems turi padėti vaiko krikšto tėvai, kurie, pagal senus papročius, bus atsakingi už vaiko religinį ugdymą.
ŽvakėsKrikšto sakramentas – prigimtinės arba asmeninės (kai krikštijamas suaugęs žmogus) nuodėmės nuplovimas. Tai simbolizuoja švęsto vandens pylimas vaikui ant kaktos. O pakrikštytas vaikas tampa Dievo įvaikiu – dieviškosios šeimos, kurią sudaro visa tikinčiųjų bendruomenė, nariu.
Krikštą gali priimti kiekvienas, kuris tam pareiškia norą. Už kūdikį norą pareiškia tie, kurie įsipareigoja jį auklėti krikščioniškai. Jei vaikas iki 7 metų nėra pakrikštijamas, nuo 7 metų jis norą gali pareikšti savarankiškai. Nuo 7 metų asmuo dėl krikšto apsisprendžia pats. Tačiau, tiek vyresnis nei 7 metų asmuo ar tie, kurie nusprendžia už kūdikį jį pakrikštyti – turi būti atitinkamai pasiruošę. Todėl prieš Krikšto sakramentą rengiamos pamokos tėvams, krikšto tėvams ar tam, kuris bus krikštijamas (kuris yra vyresnis nei 7 metai).
Krikšto sakramentui reikia turėti:
Krikšto data turi būti sutarta iš anksto. Tiek tėvai, tiek krikšto tėvai, pageidautina, turi žinoti sakramento tiesas ir bent jau pagrindines maldas.
Krikšto drabužis simbolizuoja sakramento metu gautą išaukštinimą, Dievo pripažinimą ir nekaltumą. Krikšto žvakė, kuri uždegama po krikšto, yra tarsi Jėzus Kirstus – šviesa.
Po apeigų, kurių tvarka aptariama su kunigu, pakrikštytas vaikas registruojamas Krikšto knygoje. Joje įrašomas vardas, pavardė, gimimo data ir vieta. Įrašomi tėvų vardai, mamos mergautinė pavardė, adresas, jų tuoktuvių vieta. Taip pat įrašomi krikšto tėvų vardai ir pavardės.