Kūčios – ypatingas vakaras, kuris spinduliuoja šilumą, jaukumą ir tikėjimą. Tai laikas, kai visa šeima susirenka prie bendro stalo, uždega žvakę simbolizuojančią viltį, ramybę ir artumą. Kūčių papročiai yra persmelkti senovės lietuvių tradicijų, kurie per šimtmečius kėlė tiltus tarp kartų ir palaikė mūsų tautos dvasią.
Vienas svarbiausių Kūčių vakarienės elementų – dvylika patiekalų. Tai simbolizuoja metų mėnesius ir gamtos ciklą, kurį kiekvienas iš mūsų išgyvena. Kiekvienas patiekalas, nuo avižinio kisieliaus iki aguonų pieno, atspindi senąją lietuvių kaimo virtuvę ir ryšį su gamta. Kiekvienas kąsnis primena mums dėkingumą už praėjusius metus ir tai – ką gamta mums suteikė.
Šienas, kuris yra padedamas po baltu staltiesės audiniu, primena apie kūdikėlį Jėzų gimusį tvartelyje ant šieno. Tai – senovinis paprotys, kuris simbolizuoja paprastumą, kuklumą ir žemės turtus. Vaikai, kurie slepiasi po stalu, traukia šieno stiebelius – ilgesnis stiebas pranašauja ilgesnį ir laimingesnį gyvenimą.
Kūčios – tai metas, kai širdyse sušvinta meilė artimiesiems. Net jei likimas išskiria – šią dieną mintimis ir malda visada būname kartu. Nuo seno buvo tikima, kad prie Kūčių stalo turi susėsti visi, kas gyvi, o tuščia vieta paliekama tiems, kurie jau išėjo, tačiau lieka širdyse ir atmintyje.
Dalijimasis kalėdaičiu yra viena jautriausių Kūčių vakarienės akimirkų. Tai paprotys, kuris skatina atleidimą, ramybę ir bendrumą. Dalindamiesi duonos gabalėliu – mes linkime vienas kitam taikos ir sveikatos, o kartu įsipareigojame puoselėti vienybę ir meilę visus metus.
Nors Kūčios yra sakrali ir rimta šventė – šio vakaro tradicijos neapsieina be magijos. Išsipildysiančios svajonės ir pranašystės visuomet buvo neatskiriama dalis. Jaunimas burdavosi, nes siekė sužinoti apie būsimą gyvenimo partnerį, o šeimos nariai traukdavo šiaudus ar stebėdavo snaiges – visi šie simboliai žadėjo naujus atradimus ir džiaugsmus.
Kūčių vakaras – tai metas, kai visa gamta nurimsta. Pagal senovės tikėjimus – šią naktį net gyvuliai prabyla žmonių kalba, o vanduo šuliniuose virsta auksu. Tai priminimas, kad tikrasis stebuklas slypi mūsų gebėjime įžvelgti grožį paprastume ir tylumoje.
Kūčios – tai ne tik tradicijų, bet ir jausmų vakaras. Tai laikas, kai įvertiname tai, ką turime, ir su dėkingumu žvelgiame į ateitį. Tegul šis ypatingas vakaras būna kupinas artumo, meilės ir vilties, o Kūčių žvaigždė šviečia kiekvieno namuose.
Jaukios, šiltos ir džiugios Kūčių šventės!