Naujieji metai – ko gero tai pati seniausia iki šių laikų išlikusi šventė. Nėra žinoma kada tiksliai atsirado paprotys švęsti Naujuosius metus, tačiau jau senovės babiloniečiai ir egiptiečiai juos švęsdavo. Naujųjų metų data niekada nebuvo pastovi ir iki šiol skirtingų tikėjimų žmonės juos švenčia skirtingomis dienomis. Krikščioniškasis pasaulis tik 1622 m. popiežiaus nutarimu pradėjo Naujus metus skaičiuoti nuo sausio 1 d.
Lietuvoje švęsti Naujuosius pradėta visai neseniai. XX a. pradžioje šventės išvakarėse būdavo kūrenama pirtis ir valgoma šeimos vakarienė. Lietuviams būdinga tradicija išlikusi iki šiol prieš šv. Kalėdas ar Naujuosius grąžinti visas skolas. Taip pat, kaimeliuose išlikusi tradicija atlikinėti ateities spėjimo burtus, pavyzdžiui: iš ištirpinto vaško į vandenį liejamos vadinamosios „laimės“ – iš susidariusių vaškinių figūrėlių spėjama ateitis.
Dabar Lietuvoje jau įsišaknijusios vakarų pasaulio tradicijos, todėl jau sunku įsivaizduoti Naujų metų šventimą be šampano taurės, dainavimo sulaukus vidurnakčio ir triukšmingo vakarėlio draugų ir artimųjų tarpe. Svarbu nepramiegoti šios šventės, kitaip ir visi ateinantys metai bus tingūs.
Remiantis mitologija, sausio 1 d. galima suformuoti savo ateinančių metų programą (ir tai veikia!), todėl labai svarbu atsikelti anksčiau ir susirašyti visus tikslus, kuriuos nori pasiekti per ateinančius metus.